Apie šilauoges

Jų gimtinė  – Šiaurės Amerika. Šioje šalyje sodinių šilauogių plantacijų plotai patys didžiausi – virš 25000 ha..

Šilauogės – vienos vertingiausių uogų, turinčios daug vitaminų A ir C, E, folio rūgšties, antioksidantų, mikro (geležis, varis, manganas, cinkas, boras) ir makroelementų (azotaes, fosforas, kalis, kalcis, magnis). Pagal beta karotino kiekį uogos prilygsta sojoms, žaliesiems žirneliams ar varškei, tiamino (B1) burokėliams, kriaušėms, juodiesiems serbentams, riboflavino (B2) – šaltalankiams, citrinoms ar juodiesiems serbentams, niacino (PP) – juodiesiems serbentams.

Be jau minėtų medžiagų, uogose vidutiniškai yra: invertuoto cukraus 9,17%; sacharozės 0,91%; bendro cukraus 10,08%; tirpiųjų sausųjų medžiagų 14,2 %; vitamino C 11,1%; organinių rūgščių 0,57%; sausųjų medžiagų 15,3%.

Tai natūrali apsauga nuo navikinių ligų sukėlėjų. Tam tikri junginiai redukuoja blogąjį cholesterolį ir padeda gaminti gerąjį. Taigi mažinama širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo rizika, insulto grėsmė, sklerozės pokyčiai ar viršsvorio vystymasis. Čia labai svarbūs fitoestrogenai – augaliniai hormonai.

Uogos saugo nuo šlapimo takų uždegimų ir mažiną jų infekcijų riziką. Tam tikri biologiškai aktyvūs junginiai užkerta kelią bakterijoms, atakuojančioms sveikąsias ląsteles, dengiančias šlapimo takų sieneles.

Vertingieji antocianinai, sukaupti šilauogėse, stiprina regėjimą ir mažina akių nuovargį. Šie junginiai gana stabilūs ir jų kiekio pokytis nėra ženklus tiek laikant +2 C, tiek +17 C.